01 · Mokymai
Ramana Maharšio mokymo šerdis yra tiesioginė savityra — paprastas, bet gilus klausimas, nukreipiantis dėmesį nuo minčių į patį sąmoningą buvimą.
Atma-vičara nėra bandymas protu sukurti atsakymą į klausimą „Kas aš esu?“. Tai dėmesio posūkis į tą, kuriam kyla mintys, jausmai ir patirtys.
Kai pasirodo mintis, švelniai paklauskite: „Kam ši mintis kilo?“ Atsakymas paprastai bus „man“. Tada klauskite: „Kas aš esu?“ ir trumpam pasilikite be žodinio atsakymo.
Ramanos mokyme protas nėra atskiras daiktas. Jis yra minčių srautas, kurio šaknis — pirminė „aš“ mintis. Kai ši mintis laikoma kūnu ir asmenine istorija, atsiranda ego.
Ego nereikia nugalėti jėga. Tyrinėjant jo šaltinį, jis nerandamas kaip savarankiška esybė. Lieka sąmoningumas, kuriame protas pasirodo ir nurimsta.
Klausimas: ar savityrai būtina ypatinga meditacijos poza? Atsakymas: ne. Svarbiausia ne kūno padėtis, o nuoširdus dėmesio atsigręžimas į patiriantįjį.
Klausimas: ką daryti, kai mintys nesiliauja? Atsakymas: nekovokite su jomis. Kiekvieną kartą pastebėję išsiblaškymą, ramiai klauskite, kam jis kyla, ir grįžkite į šaltinį.
Klausimas: ar tyla reiškia minčių nebuvimą? Atsakymas: tyla yra sąmoningumo pagrindas, esantis ir tada, kai mintys kyla.